Dubysos regioninio parko lankytojų centro idėją įkvėpė Maironio eilės

Dubysos regioninio parko direkcija įsikėlė į savus namus – arčiau gamtos, arčiau lankytojų.
Š. m. lapkričio 21 d. Kaulakių kaime perkirpta simbolinė Lankytojų centro įkurtuvių juostelė.
Šio įvykio ilgai laukė tiek patys darbuotojai, tiek mūsų krašto mylėtojai, jau seniai atradę Maironio
apdainuotą Dubysos slėnių grožį.
Jūratė KIELĖ
Naujosios būstinės atidarymo iškilmės – labiau simbolinės.  Dubysos regioninio parko specialistai čia persikėlė jau prieš kelis mėnesius, tačiau ekspozicija bus atidaryta tik ateinantį rudenį. Jos tema – “Apdainuotoji
Dubysa”. Informacija, kurią ketinama pateikti, padės geriau pasiruošti pažinčiai su vienu gražiausių
gamtovaizdžių šalyje, mokys saugoti trapias ir neįkainojamas vertybes.
Galima sakyti, kad įsikėlėte į pirmuosius tikrus savo namus. Turbūt geras jausmas? –
teiraujamės Dubysos regioninio parko direktoriaus Vyganto KILČAUSKO.
Iš tiesų kolektyvo nuotaikos puikios. Pagaliau turime vietą, kurioje ne tik patogu dirbti, bet ir priimti lankytojus, turistus – visus, kas nori susipažinti su Dubysos regioniniu parku.
Iki šiol dirbome nuomojamose patalpose Raseiniuose. Dėl finansinių priežasčių jos buvo kuklios,
nepritaikytos lankytojų grupėms. Mūsų galimybės plačiau pristatyti regioninį parką, skatinti pažintį
su mūsų kraštu buvo tikrai ribotos. Dabar turime Lankytojų centrą. Pati parko ekspozicija bus
įrengta tik kitų metų rudenį, bet jau dabar laukiame visų besidominčių mūsų regioniniu parku ir
norinčių po jį keliauti. Jos vizualizacija jau suderinta su regioninio parko steigėjais – Valstybine
saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atrinktas jos rengėjas – UAB “Baldų
sistemos”. Per devynis mėnesius ekspozicija turi būti galutinai suprojektuota ir įrengta.
Kuo sieksite sudominti lankytojus?
Ekspozicijos tema – “Apdainuotoji Dubysa”. Ja norime atskleisti Dubysos slėnio kraštovaizdžio
grožį, jo išskirtinumą, kuris įkvėpė ne tik Raseinių krašto dainių Maironį, bet ir būrį kitų kūrėjų –
grafiką Joną Kuzminskį, poetus Juozą Nekrošių, Antaną Cibulskį, rašytoją Joną Mačiukevičių ir
kitus.
Kokios yra pagrindinės parko vertybės, į kurias sieksite atkreipti dėmesį?
Jas dar prieš šimtą metų nusakė Maironis eilėraštyje “Lietuva brangi”: “Kaip puikūs slėniai sraunios
Dubysos, Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja”... Šios eilės idealiai atspindi Dubysos regioninio parko
vertybes.
Dubysos slėnis, į kurį nusileidžia statūs upės šlaitai, yra vienas raiškiausių ir vaizdingiausių slėnio
kraštovaizdžio pavyzdžių Lietuvoje. Visi mūsų regioninio parko gamtiniai, kultūriniai kompleksai,
kultūros vertybės yra tiesiogiai susieti su Dubysos upe ir jos intakais. Tai retų augalų ir gyvūnų
rūšių turtingos slėnio pievos, griežlių ir tulžių buveinės, aukščiausias Lietuvoje Lyduvėnų
geležinkelio tiltas, Betygalos urbanistinis kompleksas, išilgai Dubysos nusidriekusi dvylikos
piliakalnių grandinė ir daugelis kitų.
Lankytojų centro tikslas ir yra suteikti žinių apie šias vertybes, padėti suprasti, kodėl ir kaip jas
reikia saugoti. Kuo plačiau ugdysime gamtosauginiu požiūriu sąmoningą visuomenę, ją šviesime,
tuo palankesnes sąlygas sudarysime saugomų vertybių išlikimui. Svarbu, kad lankytojai susidomėtų
regioniniu parku, o tuo pačiu ir kitomis Raseinių krašto saugomomis teritorijomis, saugomomis
rūšimis bei kraštovaizdžio ypatumais, kad patys norėtų atrasti mūsų gamtos lobius.
Kokiomis priemonėmis visa tai bus pateikiama ekspozicijoje?
Ekspoziciją suskirstysime į keturias temas. Vienoje iš jų – Dubysos slėnio – pateiksime informaciją,
kaip slėnis formavosi tūkstantmečių eigoje, kuo jis išskirtinis, taip pat pasiūlysime, kaip mes jį
galime pažinti.
Į atskirą temą išskyrėme gamtos paveldą. Dubysos slėnio pievos turtingos augalų ir gyvūnų rūšių,
bandysime papasakoti apie vertingiausias – griežlės ir tulžio buveines, jų gyvenimo būdą, ypatingai
retą drugį gencijoninį melsvį, taip pat Dubusos raguvūnus ir įvairias raguvų šlaitų buveines.
Dubysos – kūrybos įkvėpėjos temoje pasakosime apie mūsų kraštovaizdį apdainavusius,
aprašiusius, tapiusius kūrėjus. Ir ketvirtojoje – kultūros paveldo – pristatysime archeologijos
paveldą, tai yra piliakalnius, mitologinius akmenis ir panašiai, bei urbanistinius kompleksus,
legendų pagrindu, įvairiomis vizualizacijomis bandysime patraukliai papasakoti apie Betygalą,
Ugionių šventvietę.
Tikimės, kad apžiūrėjus ekspoziciją žmonėms kils noras keliauti į regioninį parką, visa tai, kas joje
pateikta, pamatyti ir natūroje.
Daugelis gamtos mylėtojų jau yra grožėjęsi Dubysos slėniais – tiek keliaudami pėsčiomis, tiek
plaukdami upe. Ar ketinate pasiūlyti ir naujų maršrutų?
Dubysos vandens turizmo trasa – iki šiol patraukliausias mūsų maršutas, bet tikrai ne vienintelis.
Gamtinė ir geografinė Dubysos regioninio parko padėtis patogi tuo, kad jį kerta daugybę kelių,
keliukų, todėl labai patogu keliauti automobiliais, dviračiais ar pėsčiomis. Kadangi iki šiol buvome
nužymėję vos kelis maršrutus, kviesdavome į pažintinius žygius regioniniam parkui pažinti.
Praėjusį sezoną įrengėme taką per Betygalos piliakalnius.
Iki šių metų pabaigos baigsime nužymėti trylikos kilometrų ilgio gamtinį maršrutą “Maironio
keliais”, kuris drieksis palei Dubysą einančiu senkeliu. Prie Lankytojų centro bus įrengtas stendas
su jo schema, pakeliui – keli informaciniai stendai bei atokvėpio vietos. Keliaujant juo bus galima
susipažinti su slėnio kraštovaizdžiu, jo gamtinėmis vertybėmis – retųjų augalų, drugių buveinėmis,
stabtelėti prie Dubysos. Sudarysime sąlygas įveikti pakeliui pasitaikančias gamtines kliūtis,
įrengsime tiltelius per Luknės bei Lelyko upelius.
Kai kurie lankytojai, pakeliavę po gamtos objektus užsienyje, apsilankę Kuršių nerijoje ar parkuose
aplink Vilnių, nusivilia neradę čia asfaltuoto keliuko ar kitos patogios dangos keliauti dviračiais ar
pėsčiomis. Tačiau Dubysos slėnis nėra urbanizuojama teritorija, kurioje mums sudaromos visos
sąlygos. Aš vis kartoju vieno gamtininko žodžius – gamta neturi būti patogi. Iš tiesų žmogus turi
taikyti prie gamtos, o ne gamta prie žmogaus. Prie Dubysos turime senkelį, tad visi norintys kuo
puikiausiai įveiks šitą maršrutą tiek pėsčiomis, tiek dviračiais, nepaisant to, kad vietomis teks kirsti
aukštažolinę augmeniją, vietomis kelelis bus pažliugęs. Tai galbūt nelabai patogu, bet padės
suprasti, kad gamtoje yra ne vien tik nušienautos teritorijos ir gražūs lygūs takai.
Ar Lankytojų centre bus teikiamos ir nuomos paslaugos?
Regioninio parko direkcija turi galimybę pasiūlyti savo lankytojams dviračius, žiūronus, kompasus
ir kitus turizmo reikmenis. Jie nėra nuomojami, bet pasiūlomi užsisakant ekskursijas ar žygius.
Papildomai tas nekainuoja.
Ar, plečiantis jūsų įstaigos funkcijoms, bus įdarbinta daugiau specialistų?
Naujajame pastate įrengta dešimt darbo vietų. Šiuo metu direkcijoje dirba penki žmonės. Turime
daug veiklų bei užduočių, tačiau finansinės galimybės kol kas neleidžia priimti daugiau darbuotojų.
Įrengus ekspoziciją bus reikalingas žmogus, tiesiogiai bendrausiantis su parko lankytojais.
Daugelis šalies turistinių gamtos objektų jau seniai turi lankytojų centrus. Kodėl Dubysos
regioniniame parke jo iki šiol nebuvo? 
Rezultatų, kuriais šiandien džiaugiamės, priešistorė ne tokia linksma. 
Lankytojų centrų koncepciją subrandino Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM. Ji pradėta
įgyvendinti 2008-aisisis, startavus Europos Sąjungos paramos 2007-2013 metų laikotarpiui. Buvo
duotas startas ir Dubysos regioninio parko lankytojų centro projektavimui.
Ėmėme ieškoti vietos, kur galėtume įsikurti. Daug ginčijomės, diskutavome ir su Aplinkos
ministerija, ir su rajono valdžia, ir su bendruomenėmis. Siūlyta ir Betygala, ir Lyduvėnai, ir net
Raseiniai, kol galiausiai tuometis Pagojukų seniūnas Albinas Renusas pakvietė kurtis Kaulakiuose.
Ši vieta išties puikiai tiko – sklypas prie kelio, su išvedžiotomis komunikacijomis, netoli parko
ribos. Čia pat ir Dubysa, ir Maironio tėviškė, ir Raseiniai. Pasiūlymui pritarė ir mūsų valdžia, ir
rajono savivaldybė, buvo pradėti parengiamieji darbai.
2010 metais parengta sklypo planavimo dokumentacija, dar po dvejų metų turėjome ir statybos
projektą, pradėjome organizuoti statybos darbus, tačiau dėl viešųjų pirkimų peripetijų Lankytojų
centro statybos tada neprasidėjo. Tuo metu jau ir Europos Sąjungos finansavimo laikotarpio lėšos
pasibaigė. Turėjome laukti, kol įsibėgės nauja ES investicijų programa, kol atsiras nauji Valstybinės
saugomų teritorijų valdybos projektai. Taip sulaukėme šių dienų. Nuo idėjos iki kūno – ištisi
vienuolika metų...
Parengta pagal savaitraščio ,,Alio, Raseiniai" publikaciją.